Vėl visi jausmus išsklaidė
aksominio liūdesio grožį
iš
ššvaistė
pakampėse pat
voriuos jis guli
laukia kažko, kas sus
siūtų teisinga tvarka
Vėl visi pal
liko vienumą ji
viena akim akl
om
verkia atsigulus ant
aksominio liūdesio skiautės ir daig
sto daig
sto
Skaudžiai nudeg
a
pirštai prie tavęs kai pri
glunda uždraustas vaisius
man es
si
nes vienatvė mieloji, už akių
prakeikToji pasm
erkė
aksominio liūdesio mėėly skandinti
jaus
mus
bet ji nežinojo
kad jie pus
siau
Žuvys.


I walk the Sky





