Guliu lovoj ir galvoju apie tave iki tol, kol pradeda skaudėt,
Skauda kuną, sielą, širdį,
Svajoju, nes beviltiškai myliu tave,
Kaskart, kai pamatau tavo šypseną,
Mano širdis sustoja,
O tada, pradeda smarkiai plakt,
Aš tuo metu užsimerkiu, nes bijau, kad tu išgirsi tą plakimą,
Plakimą dėl tavęs,
Kodėl tavo širdis negali sustot nuo mano šypsenos?
Juk aš taip dažnai tau šypsaus,
Tu nepastebi manęs,
Mano plakimo…
Mano šypsenos…
Gal kada tavo širdis sustos pamačius vien mano žvilgsnį,
Tik gal tada tas žvilgsnis bus jau nukreiptas ne į tave…..
O aš dabar sėdžiu virtuvėje
Ir skaitau
Urzgiančios_Snaigės parašytus žodžius
Ir jaučiuosi visiška kvaiša
Nes niekaip negaliu suvokti
Ar mano smegenėlės
Visai ištįžo..?
Neįsižeiskit.Čia tikriausiai mano užgauta širdelė rašo.Nieko asmeniško.Tiesiog man pasiūlė savo rašliavom negadinti skaitytojų nuotaikos...Ti va.Liko tik komentuoti...:).Labiau stenkitės...