mergaite ant ezero kranto

Sėdėjo mergaitė ant ežero kranto,
Akytėm liūdnom žiūrėjo į dangų.
Žiūrėjo į dangų ir matė paukščius,
Prisiminė kažkada girdėtus žodžius.
Išgalvojo sau draugą, kad būtų linksmiau,
Kad paukščiai danguje skraidytų ilgiau.
Staiga apsiniaukė dangus debesim,
O liūdesio durklas įsmigo širdin.
Suklupo mergaitė ant ežero kranto,
Akytėm liūdnom žiūrėjo į dangų.
Žiūrėjo į dangų, pamažu užsimerkė,
Apsiniaukęs dangus visą vakarą verkė.
Padangėje paukščiai daugiau nelakios,
Mergaitės akytės nebeatsimerks niekados.