SvyruoklėAš amžinas klajoklis, piligrimas,
Be draugo, žodžio, be dainų.
Trumpai pailsiu ant lazdos parimęs
Ir vėl einu, einu, einu...
Sušlampa man drabužiai lig pat siūlo,
Išdžiūsta jie ant kūno vėl.
Šiltos nakvynės niekas nepasiūlo,
Tiktai nustemba kažkodėl.
O aš žmogus. Nerimstantis, bet vienas.
Vis ieškau, ieškau, nerandu...
Man amžina kelionė - visos dienos,
Ir vis atrodo, jog ratu.
|
Naujas kūrinys
Vartotojams
Kita
|
2009-01-12 10:30
Blogas komentaras Rodyti?
2009-01-12 12:31
aiškūs žodžiai,aiški mintis-kaip visada be jokių skraidymų padebesiais.Pritariu Elenai.
Blogas komentaras Rodyti?
2009-01-12 10:47
Daugiau mažiau visi mes vienišoki. Ypač tie rašantys. Keista, bet neretai vienatvę tokią renkamės mes patys o po to einame ir einame lyg voverės ratu išeiti iš kurio nėra taip paprasta.Teisingas darbas, nors jaučiu, kad Autorė čia galvoje turėjo ką kitą. taigi čia tik mano nuomonė.
|
  |
©
2001-2026 KitoKs. Susisiekti galite adresu info@rasyk.lt.
Svetainėje esančią informaciją platinti, naudoti be autorių ir rasyk.lt sutikimo - draudžiama.
|
Rašyk.lt yra literatūrinė svetainė. Ji skirta visiems, mėgstantiems rašyti, skaityti bei vertinti. Čia rasite rašytojų biografijas, knygų recenzijas, informaciją apie literatūrinius konkursus ir renginius. Kviečiame prisijungti ir kartu tobulėti. Kitoks varniukas | Rašytojai | Paraštės | Knyga | Krepšinis | Lietuva | Lithuania | Литва | Litwa | |