Tas skubantis laikas

Ant metų riekės laikas vargą tepa...
  Ant metų riekės laikas vargą tepa...
  Ir valgom springdami dienas.
  Kažkas už mus likimus pažaboja
  Ir padalina trupiniais svajas.
  Skubėdamas akimirksniui sustoji,
  Kur laimės paukštę drasko vanagai,
  Ir dangui už išganymą dėkoji,
  Kad saugo sielą angelai.
  Jau nebeatseki minčių, iš kur saulužė teka.
  Darbais užpildai poreikius, svajas...
  Apsidairyk! Matai, kaip laikas lekia,
  Pavasariais žaliais užbraukdamas dienas?
  Tiktai sapnais nuklydęs į vaikystės pievas,
  Dar ieškai žemuogių šlaituos pirmų...
  Nors pats dabar sūneliui-tėvas.
  Ir minat dviratį kartu...
  Jau nebeatseki...
  Tėvai paseno...
  Ir galvą norisi ant motinos peties padėt...
  Ant slenksčio praeities, prie seno namo...
  Pabėgti nuo visų,
  Nugriūt ir pailsėt...