euforijos viršūnės dugnas

ilgesingai myliu nesištartus žodžius, nes jie nespėjo virsti lietumi
*
  dievinu čezančių po kojomis klevo lapų bebalsį aikčiojimą, kol jie neprimena vasaros
*
  spindinčiom akim iš sulaužytų tavo sparnų bėgančiam pro šalį laikui montuoju parasparnį
  *
    ant bedugnės krašto palikusi poną likimą pati kuriu savo pasaulį
  *
    kaip beprotė iki minčių netekimo supuosi "pasaka su laiminga pabaiga" ironijos karuselėje
    *
      neišsenkančios saulės spindulių blakstienos mažom pėdutėm glosto tavo miegantį kūną
      *
      mažo gyvenimo didelės aistros pasaldintos karčia cappucino su pienu
      *
        sugalvojau tris norus, pirmas iš jų - pagauti auksinę žuvelę
        *
        kaukė - žvejys