Tik taip

Man nesvarbu, kad tu pyksti.
Ir pyk – man tavo pykčiai brangūs.
Man artimas ir tavo liūdesys
Ir tavo skausmo bangos.

Džiaugiuos viskuo, ką tu turi.
Ką duodi ar slepi, ką rodai.
Man brangūs tavo žodžiai pamesti
Ir žiburiai švelnios paguodos.

Aš saugau tavo džiaugsmo lašelius
Kurie man pranašauja lietų
Dar neišsemtos mūsų laimės. Ir skambius
Garsus tik tavo juoko numylėto.

Man brangūs tavo žingsniai.
Tavo kvapas. Tavieji nuopuoliai ir pakilimai.
Tavų akių nerimastingas žvilgsnis
Ir tavo sapno migdantis laukimas

Paimk mane, sulaužyk ir išmesk.
Vėl sulipdyk, priglausk, paglostyk.
Juodų naktų aksomo klostėse surask
Ir saulės šviesą man – apakusiai – parodyk.

Mylėk mane kaip vaiką. Kaip laukinį žvėrį, ujtą
Gyvenimo, žmonių, savęs pačios.
Mylėk mane betarpiškai, be saiko
Mylėk be logikos, mylėk be pabaigos.

Aš tavo šuo ir tavo tarnas.
Aš tavo dievas ir beribės laimės sparnas.
Aš tavo alfa ir omega. Tavo skausmas.
Aš tavo talismanas. Tavo džiaugsmas.

Ir skamba mano siela tarsi krištolas
Į arfą tavo rankose pavirtusi
Pagiežą, nuoskaudas ir baimę išmetu.
Lieki tik tu. Tyla rasota virpa.