Išsiliejusioji

Raudonas kilimas patiestas,
Ir, rodos, reikia tik suknelės.
Bandau save aštriai paliesti,
Bet pirštai surišti negali.

Švelnumo maldavau daug kartų, -
Šilumos, palaiminto rudens.
Tu man parodei, jog neverta,
Minėti meilės iš akmens.

Šypsojais daugeliu spalvų,
Kurios dažnai atrodė drąsiai.
Aš strėlę aukso tau nešu,
Žinau, kad grįždamas iššausi.

Raudonas kilimas patiestas,
Ir, rodos, kraujo baloje vartausi- aš.
Dabar bijai mane paliesti
Išgąsdintas miglotojo rudens.