prakeiksmas

Pasiversiu paukščiu nuskrisiu pas tave
Suteiksiu mirusiems gyvybę jie gims nakčia
Tik kur skristi kai nieko neturiu
Turiu galių, bet prakeiktas aš esu
Nelemta man mylėti ir džiaugtis ją kasdien
Žemė apskrieja ratą širdy jau kita visvien
Gyvenimas sustoja vėl eina seka
Galvoju jau šita širdis kitaip vėl šneka
Turiu aistros meilės šilumos
Tik nėra kam atiduoti jos
Renku krentančias žvaigždes lupų bučiniais
Bet jos ištirpsta lyg snaigės pavasariais
Ir taip kasdien ir taip kasnakt
Nelemta jos man surast
Palieku viską ir pradingstu nakty
Gal mane myli gal pamiršti
Laisvas kai vėjas keliauju visur
Būnu čia su tavim mano mintys svetur
Ir kai atrodo, kad aš tavo vėl pradingstu
Neįmanoma manęs mylėti prakeiktas aš esu