Pilna kartėlio krūtinė senolio, jau iškirto medžius
Kiek daug pasakyta. Visas žmogaus gyvenimas alsuoja. Arba šis:
Apšerkšnijusios medžių viršūnės kartu dusliai kosčioja
Taip ir regi šerkšno plutą, sukembusiį paukštį šaltyje ir žiemos sąstingį. Galėčiau ir plačiau apibūdinti. Tik neimkite galvon. Nėra tokio kūrinio, kur nealsuotų jausmu. Žmogus jei rašo - įdeda per save kraitį. Man patiko ir basta! Sėkmės.
Atskrido fėja
dantukų su maišeliu
pigių monetų. - na va, vaikai taip tikisi gražaus pinigėlio, o čia mat, juos nori papirkti eilinį kartą su tokiom, kurių kitoj pusėj prašyta- made in china.
Kosminis laivas
galaktikos prieangy
vejasi šviesą. - primena kažkurio iš rašykų nuotraukytę:D
Pilna kartėlio
krūtinė senolio, jau
iškirto medžius. - na taip, pats senas, tai kitų senų netausoja, nesąmonė (situacija, ne haiku:D ).
Meilė ir mirtis
įkvepia kurti, tiesa -
man akivaizdi. - na, tas "tiesa- man akivaizdi" jau kartojasi:D neužsilik prie savų frazių:)
Apšerkšnijusios
medžių viršūnės kartu
dusliai kosčioja. - kaip čia nekosčiosi, kai šaltukas tik už nosies čiupinėja? ;}
Indėnai rūko,
vizijos garuoja pro
skylę vigvamo. - apsinešė, vargšiukai, eilinį kartą:D
Na, o šiaip, tai kuo toliau tuo labiau mane stebini net ir tais pačiais stiliaus ginklais:) tik visai neužmušk, su kokiu grandioziniu, gerai? Na, įvertinimas? keturi su puse.... vien dėl to- "tiesa -
man akivaizdi. " :} ;}