***

Užvilk žiemos miglotą rūbą,
Nutilusius rudens laukus,
Spalvotą vasaros padangę,
Pragydusius pavasario paukščius.

Uždėk nuoširdžią šypseną ant lūpų
Ir spindesį mylimų akių.
Nuimk tą kaukę akmeninę,
Nudegusius širdies jausmus.

Numeski liūdesio tuštybę,
Seniai nuvalkiotus žodžius.
Sutik ateinančią gyvybę,
Bet prisimink išėjusius draugus...