Kaip lėtas paukštis
Stengiantis skraidyt
perplėšt pusiau
Žydrą padangę
Aš savo lūpomis
bandau skaityt
Tavųjų skonį
kvapą
Atidenki
praversk
ir leisk skanauti
Truputi skausmo
gniauždama delne
kitu
suspausiu kaklą
kad suklaidinčiau
Ir mane
laikytum kosuliu
ar astma
Ieškotum vaistų –
panacėja čia
vis bando iššifruot
tyliųjų lūpų
sakinius ir toną
kurčnebylia
padaro ją
tavo akių neuronai
Gražiai
bučiuotis
nevalia
Tu vis dar čia?
Mano širdis
prabunda
tūkstančiais drugelių
Aplink jie šoka paslapčia
ir
neįkyriai rodo kelią
Kur eiti
Ką svajot ir
kaip
mylėt


Beatrisa Vax






