Rašyk
Eilės (78095)
Fantastika (2304)
Esė (1552)
Proza (10908)
Vaikams (2712)
Slam (73)
English (1198)
Po polsku (369)
Vartotojams
Jūs esate: svečias
Dabar naršo: 18 (2)
Paieška:
Vardas:
Slaptažodis:
Prisiminti

Facebook Twitter







Ir susitikime vėlyvą, darganotą gruodžio vakarą,
Kur žmonės eitų, bet šešėliuos nematytų mūsų.
Praskleistų uždangą lietaus praskrendančios kometos
Ir žvaigždės kristų dulkėmis ir suktųs vėjo gūsiuos.

Aš būčiau kiek labiau nei išprotėjus ir sušlapus:
Giliai mes bristume, prisėmę sklidinus batus.
Ir kiek čia būta! Tik kodėl dar ligi šiol netapom
Lyg žvyro akmenėlis, pažįstantis visus  takus,

Kurie liūdnoj gegužėj nuklydo su manim į tolius,
Kur atradau tave ir neaprėpiamą pasaulio kraštą.
O gruodį susitikime, besišypsodami įklimpkim moly,

Prisemkime batus ir truputėlį išprotėkim. Kaip kažkada,
Kai buvom nepažįstami vaikai: maži, paiki, beraščiai...
Ir atsisveikinkim: šypsok kaip niekad, modamas ranka.
2008-12-31 15:32
Į mėgstamiausius įsidėjo
Šią informaciją mato tik svetainės rėmėjai. Plačiau...
 
Norint komentuoti, reikia prisijungti
Įvertinimas:
Balsų: 6 Kas ir kaip?
 
Blogas komentaras Rodyti?
2008-12-31 17:46
Just_ė
gera skaityti, niekas niekur nestringa, tik paskutinėj dar kažko trūktų. na, bet 5
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas (1)
Blogas komentaras Rodyti?
2008-12-31 16:37
Varniukė
lengva beprotybė... pamišimo belaukiant...
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Visuose


Čia gyvena krepšinis

Lietuva ir apie Lietuvą