Liūdėti pradedu skaitydama savo produktą,
Isteriškais kvadratais virstantį, alsuojantį tik faktais, teiginiais.
Matau kaip publikos ausyse siera rūksta,
Matuodama simboliką mintiniais sluoksniais net keliais.
Improvizacijos “f*ck off” tema kartojas,
Atematizmas, vis tik, lipdosi mieliniais pamatais.
Kažin, išauš šiandien, poryt, rytojus,
Pernykščių metų pomidorais – vien manęs vertais?
Dūminės bombos kostiumuotos verkia
Svetimų ašarom, savų krauju,
Kai pasityčiojimą vizualų tūkstančiai nepilni du pasmerkia,
O užslėptą kvailystę atmuša smegenimis – šalmu.
Pižamos marškinių rankovėje
Radau tris ketvirčius prisiminimų po saga.
“Galbūt labiau..” Džordaniška tikrovė
Pagaliau pasivys visom apraiškos formom ir mane.