Mintys skrajoja, akys blaškosi,
Šypsenos blaškosi, dantys barška,
Visi išjudinti, visi gyvi.
Muzika skrenda, mosuoja sparnais,
Jaučia pasipriešinimą vėjui
Ir Mūsų ausims.
Skrenda link palaimos vartų,
Link aukščiausiojo taško.
Link spindinčio nežemiška šviesa,
Turinčio nežemiško proto.
Ten skraido išminties deivės,
Lyg kokios sekretorės,
Nes niekam nevalia kištis
Į aukščiausiojo reikalus.
Aš viena iš tų dvasių,
Kuri yra arčiausiai iš visų,
Bet kol kas dar labai toli.
Dar tik kelyje pas jį...
Įdomus kūrinys savo pavadinimu, kuris šiuo atveju padeda suprasti patį eilėraštį.Pačios eilės dinamiškos, matomai taip norėta parodyti, kad tas remix'as ne kokia baladė rami, o muzika su greitu ritmu. Per visą tą rutiną, greitą gyvenimo tempą bandom surasti savyje tikėjimą, dvasinius atradimus, kurie padėtų pailsėti nuo to užburto užprogramuotos dienotvarkės rato. Kad ir kaip bebūtų paradoksalu, bet būtent tas egzistavimo ciklas "namai-darbas/pareigos-namai" ir yra pagrindinė kliūtis į aukštesnių jėgų supratimą, suartėjimą su jomis, išmintį.
Aišku, pernelyg bandant nuskristi į aukščiausiąjį tašką galima arba išprotėti, arba nepastebėti paprastų, bet svarbių dalykų čia Žemėje.Tosa išminties deivės tarsi mūsų sveiko proto ir sveiko budrumo sergėtojos.
Kadangi eilėraštyje lyrinis "aš" kalba ir apie save, norėtųsi, kad būtų kiek plačiau aprašoma kokiais būdais kuriamas Dievo remix'as ir kokiais būdais juo bandoma pasiekti aukštesniąsias jėgas:)
3.5/5:) Balą nuėmiau būtent dėl tos info trūkumo:)
0.5 balo nuėmiau, nes buvo galima parašyti plačiau, kas sukuria pasipriešinimą vėjui bei ausims. Žinoma, galima nujausti, bet jei čia ir buvo tikslas sukelti klausimą, kas sukuria pasipriešinimą, galėjot žaismingiau kiek aprašyti tai - tą jūs sugebėtumet, net neabejoju:)