Aš šiąnakt sapnavau, kad aušra man gėlių po langu prisėjo,
Paryčiais atėjo pūga ir jas visas išravėjo.
Tada norėjau išeit viena, atrodo, į juodą naktį,
Norėjau širdelės liepsna žvaigždes danguje uždegti.
Bet mėnuliukas staiga įjungė raudoną šviesą
Ir man nusviro ranka, link žvaigždžių nusitiesus.
Pusnuogė ir basa bėgau per karštą sniegą...
Kai pabudau, akyse - tik rasa, daugiau nepamenu nieko.
Aš, matyt, sapnavau ilgai juoda kažką ir negera,
Todėl sėdžiu dabar liūdnai, apsigobus močiutės skarą.
(P. P. Skara ta - didelė, šilta, kašmyrinė)