'Rašykuose' literatai
vieni kitus kantavoja
ir už balus vis kovoja.
Viens iš kito šaipos:
''ta-ta-ta-ir panašiai
-tu man mažą balą
kažkada parašei-
va tau už tai''.
Sukasi užburtas ratas-
tokia jau dalia to literato...
Kieno galvos ne burokai-
tie sulaukia savo progos.
Ir, užimdami aukštesnę kėdę,
ant kitų jie užsisėda.
Serga manija didybės,
klonus gimdo-eilių galybė.!
Ir kai tokiai virš pusmečio sukanka-
jai fortūna tiesia ranką:
vos užmatę kas čia rašo, -
visi tik penketus personai parašo.
Brydė ar Miliutė-
juk ta pati poniutė,
slapyvardžius keičianti kas minutę.
Negailėdama kaštų
leidžia seriją kūrybos raštų.
Eilėraščiai ima
prilygti poemoms:
šimtai eilučių,
tūkstančiai žodžių, -
o sveikos mintelės
kartais nė neužuodi...
Gabiają ponaitę
visi giria net neskaitę,
kitus ji tik niekina, durnina,
save taip išaukština.
O man kas-
prie pagyrų prisidedu ir aš,
nors esu išvadinta sena durne, šūdmuse,
bet tie žodžiai manęs neužmuša.
Taigi ir aš penketus jai vis rašau, -
gal susidraugausim, sakau?
Nedėk, brangioji, poezijai veto-
užimk ir 09-iais pirmaujančią vietą.
O aš baigiu tuom sykiu
ir visiems gerų metų linkiu.
Linkėjimai iš širdies byra,
ir priimkite tai kaip satyrą.