...

Aš ištempiu burę
Sudužusios gulbės
Virš medžių,
Virš savo padangės
Aprūkusios.
Čia tarsi belangėj kaliu
Neramus. Išlaisvinki.
Išauki spindulį-strėlę
Į aukštį... kad nubrėžtų
Ribą kur baigias ruduo.
Čia nelimpančiom akim
Vėlyvą naktį lipdysiu
It skulptorius vienatvę.
Ta vizija didinga nepaleis.
Skraistė slegianti paveikslą
Pasikeis ir leis užmigt
Įrėmintam tarp savo rankų,
Kurias sulaužius
Nutapys marias ir miestą,
Paskendusį ir tokį keistą,
Bet senai ištirpusį,
Kaip sviestą.