Busbuvis

Tempei saulę iš paskos,
debesim žvyruotu...
Prieky tik vėjai draskos,
spaudžia šerdį delnu raguotu.


Slėpei pienę kišenėj - savos.
Geras jausmas būti ginkluotu...
Prieky tik dilgelės bados,
duria šerdį adatos mostu.


Sulpėjai iš lėto irisą, įduotą mamos,
saldumu neišmatuotu...
Prieky tik purvina žemė druskos juoduotos!
IR glosto šerdį tavo sruoga, kvepianti žingsniu tvirtu.

IR aš stovėsiu kaip medis per lietų
Stipriai sugriebus žemę šaknim!