IXI

Žmogus, prasmė, gyvenu, kas bus..?
Nežinomybė, filosofija kartais pavargstu
Paprastumas džiaugtis tuo kas gyva
Mokslo formulė staiga suyra
Paaiškint logika kas vyksta, gražu ir tikra
Tik priėjus liepto galą ir jį pradingsta
Pasitelkus šventą raštą įtikėt sunku
O mes ieškom nežinodami dar patys ko..?
Pabandom, stojam, liekam, bėgam
Nerasdami aikštelės kur sustot
Jausmai parodo aš tik žmogus
Neatsispirsiu pagundoms paragausiu jų visų
Važiuojame į priekį, kelias „blogis – gėris“
Išlaikyk pusiausvirą realybės šalyje
Vairuok kaip nori, juk pirksi ir mokėsi tu
Renku prisiminimus, patirtį kaupiu
Nėra tos baimės suradus kam aš gyvenu...