Raštuotas katinas

Tingiai varčiausi pataluose, stebėjau lubų mėlynę ir mąsčiau apie ozono sluoksnį. Staiga užsinorėjau raštuoto katino. Ne paprasto rainiaus, tigriaus ar ko... Raštuoto katino! Tas mano noras buvo toks stiprus (beveik kaip noras į tualetą, kai su siaubu pamatai, kad prieš tave stovi dar bent dešimtis norinčiųjų), kad nieko nelaukusi susiradau regioninį dienraštį ir sukurpiau beveik standartinį skelbimą: „Pirkčiau raštuotą katiną. Kaina nesvarbu. “ Diena dar labiau prašviesėjo, kai nunešiau skelbimėlį į redakciją.
  Prasidėjo laukimas. Laukiau dvi dienas, tris. Nežinomo telefono skambutis!
„Labas, gal žinai, kas užduota matiekos? “ - Išsgirstu susirūpinusį bendraklasės balsą. Likusią savaitę vaikštau tarsi užvalgiusi žalios citrinos. Nejaugi niekas neparduos man raštuoto katino?! Taip sulaukiau dar keleto skambučių, tačiau kaskart tekdavo nusivilti, nes po raštuoto katino kauke slėpdavosi vis tie patys tigriukai ir rainiukai.
  Atsiėmiau skelbimą. Nusipirkau baltą trumpaplaukę katę, guašo... ir pati tapau raštuota, o gal tiksliau, dėmėta. Mano plaukai styrojo į visas puses, drabužiai buvo aptaškyti visomis paletės spalvomis. O mano naujoji augintinė - akinamai balta (kaip iš Ariel, o gal Tide reklamos), užsikabarojusi ant spintelės palubėj.