(Jei ką, tai čia su humoru)
Šiandien aš Alytuj nupirkau dažų
Ir namo per pūgą juos linksmai vežu.
Jais nupiešiu vilą ant pat Dusios kranto,
Pasodinsiu sodą, bus linksmiau gyventi.
Nusipiešiu Princą. Kaip šauniai jis joja!
Jo žirgelis slaunas piestu atsistoja.
Tiesia aukso žiedą Princas iš Paryžiaus,
Visi kaimo liurbiai leipsta iš pavydo.
Akys, mano pieštos, jau iš laimės blizga.
Nusipiešiu meilę, nusipiešiu VISKĄ...
Nusipiešiu šeimą ir vaikučių porą,
Sodą apsitversiu aukšta plytų tvora.
Jeigu drumst ramybę kas nors sugalvotų,
Nusipiešiu šunį, kad visus aplotų.
Nusipiešiu laimę, nusipiešiu turtą,
Ką tik panorėjus, galiu susikurti.
Nutapiau aš viską ir dažų dar liko.
Norit? Jums nupiešiu daug smagių dalykų.
(Paskutinės eilutės kitas variantas:
Norit? Aš nupiešiu portretus „ Rašyk“ų.)