Užpustė

Ir tarsi rūkas, nuo stogų
kyla ankstyvo sniego gūsiai,
rodydami žiemai kryptį,
kol dar neužpustė kelių.

Ir kai iš kamino dūmai
vėl rūksta laukan,
su snaigių pora susitikę
tirpina ir kristi žemyn jas vadina.

Ir kai langą pravėrus
į lauką plūsteli garas,
apsvaigusios snaigės sukas ir krenta,
pusto kelius ir dabina laukus.