Gulbynė be gulbelių

Tu – ašara,
O gal rasos lašelis,
Nukritęs čia, prie viešo judraus kelio?
Apaugęs švendrėm,
Ajerais juostuotais,
Gaivos lašelis, alytiškiams duotas.

Paviršius raibuliuoja,
Saulei žaidžiant,
Mašinų gausmas tavo rimtį čaižo,
Bangelės švelniai
Laižo švendrių kojas,
Nukritęs lapas ant bangų sūpuojas...

Tave miestiečiai
Gulbyne vadina.
Žiūriu – antelę vandenys šokdina,
O gulbės baltos
Kaži kur pradingo.
Gal jos nuo triukšmo ajeruos sulindo?

Išvažiavau,
Pro autobuso langą
Viltingai žvelgdama į žydrą dangų.
Gal palankus vėjelis
Kaip baltas bures
Lengvai nuleis Gulbynėn gulbeles?