Saldžios žvaigždės limpa prie delnų...

Svyra medžiai, cukrumi dažyti,
Saldžios žvaigždės limpa prie delnų...
Ir atrodo - aš tokia mažytė
Vėl į seną pasaką žengiu.

Traška malkos, jaukios ugnys ūkia,
Ar pasiilgai jau aksominio rudens?
Kai  kukliai barbantys maži lašiukai
Į mūsų langą tyliai pasibels?..

Ir lapų fėjos dovanų atneš brangiausių-
Man - šilumos, tau - sušildyt palinkės,
O paskui...
Kur eit manęs paklausę,
Tapyt švelniais pirščiukais rudenį skubės...

Sakai, kad pasakų nėra ir tu ne mažas?
Bet kai šalia tave svajojantį regiu,
Man miškas cukrumi vėl jaukiai dažos,
O meilė kvepia obuoliniu pyragu...