Galva aš
Sukaliau į širdį sau
Užsimiršimo vinį
Tai buvo paskutinė
Jau vinis
Į mano meilės karsto dangtį
Dabar iškasiu
Kuo giliausią duobę
Smėlyne po pušim
Nuleisiu karstą
Užklojęs jį jausmį drobule
Pastatęs šaltą proto akmenį
Ramiai sau pasimelsiu
Amen


Albertozis








