Tu negalvok, kad aš įsimylėjau,
Užgarantuoju, taip nėra!
Man meilė – kaip apsiaustas vėjui
Ar kaip šuneliui numesta dešra.
Apsiaustą vėjas lėkdamas pames,
Šunelis dešrą kapt praris,
O meilės aš neimsiu į širdies gelmes,
Jausmai skaisčiais žiedeliais nepražys.
Daugiau neleisiu prigaut viltį,
Kad ašaros vėl plautų man akis!
Dabar turiu save karštai pamilti
Ir nesvarbu, ką žmonės pasakys.
Išskalbsiu širdį ir padžiausiu vėjy,
Tegul viešai ant saulės ji kabos.
Išbluks tikrai jausmai užsigulėję,
O aš daugiau nesuksiu sau galvos.