Atleidau

Atleidau tau, ką padarei,
Po saule mums užtenka vietos,
Nors viltį požemyje uždarei,
Man rankos lyg maldoj sudėtos.

Atleidau viską, net ir tai,
Kad saulė man dabar aptemus,
Kad netgi prasiskyrė nelauktai
Po kojomis beeinant žemė.

Atleidau viską, juk galiu
Toliau gyvent, vaidint laimingą,
Nors nematau laukuos gėlių,
Nors nematau, kaip lapais sninga.

Atleidau viską tau tikrai.
Atleidau neprašyta, savo noru,
Juk man gyvenimu buvai. Buvai
Man duona, vandeniu ir oru.

Atleidau viską, na ir kas,
Kad širdį sužeidei skausmingai,
Bet juk neužmušei manų dainų,
Tik liejasi jos ilgesingai.