Lietus užlieja, permerkia asfaltą
Neoninių lašų pilnais lašais.
Skuba žmones, paleisti iš gardo
Dar pasidžiaugti suplanuotais vakarais.
Pridususios kavinės, restoranai
Nuo dūmų kylančios miglos.
Užkimęs saksofonas rėkia „darling“
Beviltiškai pakilęs viršum pakylos.
Šaligatvius išdarko balos,
Stikluose lūžusi voliojas kruvina šviesa.
Tokia trumpa naktis ant kelio,
Nuogai prieš minią išrengta.
O žmones juda, stumiasi per ją-
Sulyta, sumerkta grandinė.
Parduoda, perka, kaupia savyje
Vis augantį kažko laukimą.
Lietus. Vatos tvankumo smogas
Reklamųliepsnas kemša į save,
Kol prieš naktinį šitą monstrą
Iš siaubo ima klykt minia.
Malonus stresas. Bendras apkvaitimas.
Už tai mokėt brangiau negaila.
Palydi šūksniais ir plojimais
Sukniubusį ant gatvės kvailį.
Vėl juda degančios reklamos,
Vitrinas daužo plūstantys garsai.
O, mielas! I am only tavo!
Kol negrąžina ryto pusgirčiai dievai.


Albertozis









