Gimtinės kalva

Aplink šaltinėliai garuoja.
Žemė, rodos, alsuoja- gyva.
Baltą dainą su vėju dainuoja
baltasniegė kalva.

Pilnačiai žvelgiant pro langą,
kartais apsvaigsta galva, -
žvaigždėtu rūbu apsidengus
ilsis mano kalva.

Šaltis ranka apkabinęs
ją nudažo sidabro spalva.
Mano mielas kampelis gimtinės-
sidabrinė kalva.