Rašyk
Eilės (72543)
Fantastika (2187)
Esė (1688)
Proza (10394)
Vaikams (2464)
Slam (49)
English (1092)
Po polsku (332)
Vartotojams
Jūs esate: svečias
Dabar naršo: 28 (3)
Paieška:
Vardas:
Slaptažodis:
Prisiminti

Facebook Google+ Twitter







Sidabru tviskėjo visa Sniego karalystė. Bet Sniego karalystėje mažai kas tai pastebėdavo, nes visi buvo užsiėmę. Visi tos karalystės gyventojai ruošėsi trumpam palikti savo valdas ir išvykti pas žmones. Jie ruošėsi padovanoti žmonėms žiemą.

Sniego karalienė krovėsi į maišus baltas kaip niekad snaiges, kad paskui lėkdama pavėjui iš savo rogių galėtų jas išbarstyti.

Dėdė Šaltis šukavo savo ledinius ūsus, ir visur bandydavo savo galią, kur tik jis papūsdavo pasidarydavo varveklis.

Senasis Šiaurės vėjas padėdavo tai Sniego karalienei, tai Dėdei Šalčiui, todėl jis buvo labiausiai užimtas.

Čia pat prie Sniego karalienės rūmų augo ledo gėlės. Šiuo metu, kai visi ruošėsi išvykti, jos buvo sužydėję gražiausiai. Bet, kadangi visi buvo užsiėmę, tai niekas nepastebėdavo kaip jos gražiai ir paslaptingai tviska. Lediniai jų lapeliai tai sužėrėdavo kokia nors spalva, tai vėl likdavo bespalviai.

– Paimkite ir mus kartu, – sušuko viena Ledo gėlytė, bet niekas jos neišgirdo.
– Negirdi.
– Niekas negirdi, – šnabždėjo tarp savęs Ledo gėlės.
Dėdė Šaltis eidamas pro šalį, vos nesumindė kelių gėlių.
– Dėde  Šalti, pasiimkite ir mus kartu, ten kur jūs keliausite, – jau choru sušuko jos.
– Tai, kad nežinau kur aš jus dėsiu. Ten, Žemėje, namai, kalnai, lygumos bus padengti sniegu, ant namų stogų, medžių šakų kabos varvekliai, upės ir ežerai bus sukaustyti ledu.
Liūdnai linguodamos lapeliais ir žiedeliais Ledo gėlės žiūrėjo į nueinantį Dėdę Šaltį.

Į savo rūmus skubėjo Sniego karalienė.
– Sniego karaliene, – vėl sušuko viena iš gėlių.
– Sniego karaliene, – jau kartojo visas choras, – pasiimkite ir mus su savimi.
Ji, ilgai žiūrėjo į Ledo gėles ir tik dabar pamatė kokios jos gražios. Palietė jas savo balta puria ranka.
– Aš pagalvosiu, – pasakė ji ir nuėjo į rūmus.

Sniego karalienė žiūrėjo pro rūmų ledo langą ir galvojo, kur Žemėje ji galėtų surasti vietą Ledo gėlėms. Taip galvodama ji nusišypsojo, tarsi būtų jau kažką sugalvojusi. Į rūmus užėjo Šiaurės vėjas.
– Laikas, jau išvykstam, aš jus nešiu pas žmonės, – ištarė jis.

Nustebę Ledo gėlės stebėjo kaip karalienė sodinasi jas į savo roges. Jos glaudėsi viena prie kitos, kad visos galėtų sutilpti. Ir atrodė, kad tai ne daug gėlių, o viena didelė susirangiusi gėlė.

Šiaurės vėjas pakėlė Sniego karalienės roges, ir ji barstydama snaiges nučiuožė pas žmones.

Ryte mažas berniukas žiūrėjo pro langą. Berniukas šypsojosi. Lango stiklas buvo ne toks kaip vakar, jis buvo stebuklingas. Iš miego pakilo ir jo mažoji  sesutė. Berniukas paėmė ją už rankos ir vedėsi prie lango. Jo ranka atitraukė užuolaidą.

Mergaitės veidas nušvito.
– Gėlės, – pasakė ji šypsodamasi ir suplojo delnais.
Lango stikle stebuklingai tviskėdamos augo Ledo gėlės.
2008-12-15 21:35
Į mėgstamiausius įsidėjo
Šią informaciją mato tik svetainės rėmėjai. Plačiau...
 
Norint komentuoti, reikia prisijungti
Įvertinimas:
Balsų: 4 Kas ir kaip?
 
Blogas komentaras Rodyti?
2012-04-19 15:30
Sigitas Siudika
įdomu
Įvertinkite komentarą:
Geras (1) Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2008-12-16 10:29
klimbingupthewalls
dvi pastraipas taisyčiau taip:

originalą: „Sidabru tviskėjo visa Sniego karalystė. Bet Sniego karalystėje mažai kas tai pastebėdavo, nes visi buvo užsiėmę. Visi tos karalystės gyventojai ruošėsi trumpam palikti savo valdas ir išvykti pas žmones. Jie ruošėsi padovanoti žmonėms žiemą.“

redaguočiau taip: „Sidabru tviskėjo visa Sniego karalystė, bet mažai kas tai pastebėdavo, nes buvo užsiėmę – visi tos karalystės gyventojai ruošėsi trumpam palikti savo valdas ir išvykti pas žmones. Jie ketino padovanoti žmonėms žiemą.“

„Ryte mažas berniukas žiūrėjo pro langą. Berniukas šypsojosi. Lango stiklas buvo ne toks kaip vakar, jis buvo stebuklingas. Iš miego pakilo ir jo mažoji  sesutė. Berniukas paėmė ją už rankos ir vedėsi prie lango. Jo ranka atitraukė užuolaidą. “

mažiau kapojant būtų galima taip:
„Ryte mažas berniukas žiūrėjo pro langą ir šypsojosi. Lango stiklas buvo ne toks kaip vakar – jis atrodė lyg stebuklingas. Iš miego pakilo ir mažoji sesutė. Berniukas paėmė ją už rankos ir, nusivedęs prie lango, atitraukė užuolaidą.“
Įvertinkite komentarą:
Geras (2) Blogas
Visuose


Čia gyvena krepšinis

Lietuva ir apie Lietuvą