Prasirūkę žvelgia į dangų
Prakiurusių stogų kaminai.
Sutikę gimstančią miglą,
Praryja ją švelniai, lėtai.
Ir greit pabyra namuos,
Kaip tuzinas alksančių kūdikių,
Miglos vaiduokliukai. Ir jie
Neša gaivumą ryto, nakties.
Atsipjovę po riekę skanumo,
To, kurs slypi žmogaus gerume,
Išbėga miglos vaiduokliukai,
Pabyra minios margume.