Pirmas posmelis jau išduoda, kas bus kalbama paskutiniame( ,,slogūs žodžiai slepias naktyje/ir drėksta akys nežinia kodėl", bei ,,bet vis geriau žianu, kad meilė Žuvo"). Pažvelkime, kaip autorė keičia laikus(ypač antrame posmelyje) radau, sprogsta, sulauksiu, jaučiu-būtasis, esamasis, būsimasis, vėl esamasis. Nuo tokių ,,kelionių laiku" gali ir galva apsvaigti. Patarimas: Fabrelija, pasirinkite vieną laiką (bent jau jį išlaikykite viename posmelyje, kaip kad tai padarėte pirmąjame, ir, plius minus paskutiniame), taip eilėraštis įgaus vientisumo. Tema nėra nauja, o ir nepažvelgta kažkaip kitaip į ją... Patiko eilutė ,,buvau prisiminimų nuotraukoj" (gal geriau skambėtų nuotrupoj ar pan), toks nuslydimas į praeitį leistinas, bet nereikia, kaip minėjau užsižaisti su laiko pasažais. Ačiū už pasidalijimą savo kūriniu, Fabrelija