Mano vyras norėjo atostogų britų kolonijoje

dešimt vyrų -
tiek žmonių mokėjo mano kalbą.
tarp to nesuskaičiuojamo,
ir net nesuvokiamo šuolio
nuo vieno žodžio iki kito -
tik tiek žmonių galėjo visiškai mane suprasti.

akivaizdu, nes kalbą mes turime matyti
ne kaip visus, kurie parsidavė. veikiau
kaip tigrą, kuriam sutramdyti reikės
daugiau nei samdinių medžiotojų.

nes šaudai tu, deja, netaikliai,
atsimenu tą dramblį Indijoje,
ir jo agoniją aš atpažįstu
išguldytų vyrų akyse.

ir tik dėl tavo aklo keršto
dabar aš basomis
žengiu į sodą, knibždantį gyvačių.
visi ženklai man rodo šiaurėn.