Gamta - visų namai, o tu - gamtos vaikas

Aš – visada šalia

Esu aš netoli, beveik šalia.
Esu aš pieva su žole žalia,
Esu dangus su žydru mėliu,
Esu aš pūko debesėlis...

Ateik, kai nebebus jokios vilties,
Kai niekas rankos neišties,
Kai liūdesys sapnuos kankins,
Kai skausmas ant žaizdų užmins.

Ateik, kada draugai išduos,
Kai laimę mylimas parduos,
Kai rasos veidą tavo praus,
Iš gėdos rytas net paraus...

Ateik, kai negandos į purvą griaus,
Kai kojos žemės nebejaus...
Ateik, aš, ranką tau ištiesus,
Išvesiu vėl į skaidrią šviesą.

Esu guodėja aš. Aš – tavo Rojus!
Pakilsi vėl, jau saulė įdienojus...
Grąžinsiu viltį į žaizdotą širdį.
Ateik, upelis, miškas viską girdi!

Aušrinės ilgesį delnan įdėsiu,
Žmogum vėl patikėti palinkėsiu...
Tegul šypsosis akys vėlei,
O liūdesio neliks nė debesėlio!