Tyluma

Saulėj tirpsta liepos - lydosi medum,
O pavėsy žemuogės nedrąsiai raudonuoja,
Žalias kupstas šapais apkritęs laukia tavęs.

Ta sena kolona ir tie laiptai seni,
Pasiilgę kažko vis dar lauks iš toli...
Gal ateis patyliais šiltą vasaros naktį žvaigždėtą?

Ir prisės po pušim, tarsi amžius senos,
Jos glėby - gurkšny oro gaivaus
Tyluma, ir tokia ji jauki, kaip pavasary žiedas kaštono.