girdėti dar
pareinantis
nekantrus
ir padrikas
lietaus pirštų
barbenimas
spragsėjimas
degančių krosnyje
malkų
ir tylus ratelio
dūzgėjimas
kad lyg verptų kas
gyvenimo siūlą
iš nešukuoto lino
ir byra spaliai
nuo sutrandijusių
lubų
ten kur vaikystės
namai stovėjo ant
keturių didelių
pilkų ir gruoblėtų
lauko akmenų
šešėlių