trumpuose praregėjimuose...

2008 12 12

Grįžtantys vėjais
Neturi akių,
Jie, tik pirštais paliečia
Kur būna skaudu.

Tavyje it Alkatrase
Degu jau besibaigiančias
Žvakes, nešdamos ugnį,
Sukuria vaizdą netarpiškumo.
(Iš žvakių sudegusių
                  Jau telkiasi upės
                  Naujų žiburių)

Jie bučiuojasi vėjyje,
Sningant jie stovi
Vienas priešais kitą
Ir  angelus
Paišo ore dviem pirštais.
(pirštų galiukais vos jaučia
                  Alsavimą vėjo
                  Iš plaučių)

Pasilenkia švelniai pučia
Ant stiklo ten rūkas užsimeta
Girtas... dulksna taip akina
Nereginčias akis,
O kai mylisi praregi
Vėlinių švieselėm.
(kada matei mišką žvakių?
                  Aš tirpdamas
                  Pėdinsiu per jau
                    Išdžiuvusią naktį)