kliedesiai

Kuris pasaulio kraštas pasakys,
Aš tavo amžini namai?
Ramybę ir palaimą rasti čia gali,
Ironija skambės iš mano lūpų...
Nebūna vieno tavo čia tvirtovės
Argi nepastebi kitų?

Sakai tave sutrambė geismas,
O kas sutramdys mano skausmą?
Norėjosi patirti židinio namų
Geismus, karščiausios meilės...
Aš troškau ją turėti amžinai
Ir pasiklydau jos beieškant...
Lai mylimas nušvies man kelią,
Audringa saulėta pašvaiste...
Iriuosi prie bedugnės krašto
To namo durų nerandu.
Ei tu, nušviesk man kelią!

***
Tuk, tuk… Įleiski, ar girdi?
Tau plaka širdys didžios
Kodėl užsiveri kas kart stipriau
Patirti džiaugsmą gal bijai?..

Nustok drebėti u prieš žmogų,
Kuris tau ranką tiesia
Pakilk, atverki draugui sielą
Tegul jis meilės nestokoja.

Supraski pagaliau, ne vienas
Gyveni tu šiam pasauly.
Sugriebk ir nepaleisk daugiau
Tu draugo rankų ištiestų.

Geriau numeski tą vienatvės šydą
Ir džiaukis artimu, kol jis šalia...