Jau mėnuo
Kaip mama mirus.
Ir girdis man jos dainos tylios.
Žinau, negrįš ji niekada,
Bet noris man, kad ji būtų šalia.
Nesvarbu,
Kur tik bebūčiau,
Šaltos mirties rankos supa,
Primindamos man tas dienas,
Kai motina dainuodavo dainas.
Net dabar
Jaučiu atsavimą
Už nugaros, tylų niūnavimą -
Seniai visų jau pamirštų,
Šiltos dainos melodijos garsų.
Ir noris
Man nuskrist aukštyn,
Tarp debesų sutikti mamą,
Papasakot visas bėdas,
Ir vėl pabusti tam tamsiam kampe.
Mamyte!...
Aš čia tarp skausmo
Turiu būt be tavęs ir laukt,
Kada ateis ta valanda,
Kai tu ir vėl būsi šalia.
Imu aš
Šukę aštraus stiklo,
Ji sminga - nebedaug jau liko.
Ir aš, palikusi šį skausmą
Skrendu pas tave, brangi Mama!...


Pasislėpsiu








