Trumpai

prisėdau šalia keistų  minčių
kaip mažas vaikas prie mamos
spaudąs žaislus bevaisiu kumščiu
bėgu pasitikti negimusios dienos

lyg arteju, regis, dar toli
nešvarus sprendimas-abejoju
miškan ir medžių apsupty
vieniša gyvybe ir šūksniais dar klajoju

vien pagundos
gražios nuodėmės kartu
lyg kokteilis apsvaigti gundo
rankos kryžium dėtos, o aš šalia guliu