apie krantus

ar tu prisimeni tą jūrą
      kurią taip norėjau sunešti į kopas
  kai bangos tokios panašios į tave -
ir bijau ir taip noriu įkristi
nes baisiausia, kai supranti
          kad meilė baigiasi
  kai nėra tobulo laiko
            ir nėra tobulų saujų
  sunešti tą jūrą į tobulą sapną
        išpilstyk mane į sapnus
      po lašą
    kai tik praregėsiu
        iš naujo rašysim vardus
      iš naujo krantus tau lydėsiu
nes mano jūra netelpa į sapnus
            kuriuos taip ilgai išgedėjau