Ir vėl, le le le... užkniso tikrąja to žodžio prasme,
klausyti ir vėl, ką kalba kiti ...
Neįdomu, sakau, svarbiausia - žmogus,
o galėčiau aš būti geriau jau meška ...
ir klaidžioti po mišką gūdi ir viena
juk patinka žmonėm „primesti“ ką nors...
zuikutį, barsuką ar styrną - dabar tai madoi!
Ir žudo nekaltą sielą, Žmogus, kad prisidengtų nors kailiu švelniu.
Einu aš kartu viena su šešėliu,
už tai, kad žaliuotų, ne dustų Pasaulis.
Einu tai einu, bet vis dar viena .
Prašau, prisidėk jei myli meškas .;)