Visaip rašau,
O niekam nepatinka.
Keičiu tušinius ir spalvas,
Ir popierių languotą
Keičiu į linijom,
O kaip nelimpa taip nelimpa.
Rašau ant sniego,
Jūros smėlio,
Ir pasistiebęs-net ant debesų.
Jau šoną diegt pradėjo,
O vertinimas vienas-“du“.
Bet neliūdėsime, draugai,
Dar ant žolės esu nebandęs.
Nekantriai ženklo laukia pelenai
Ir drėgnas molis.
Egzotikos reikės?
Prašau-papirusas,
Tas rašto pirmapradis guolis
Laukia eksperimentinės eilės.
Apsišarvuok kantrybe, broli, sese,
Rašau ir, žinoma, rašysiu,
O tau dalia beliks karti:
Raukysies, bet... skaitysi.
Patiko ir turinys, ir forma. Jau pajutau, kad ir šitam portale gyvuoja PATYČIOS IR KERŠTAS. Rašyk ir nieko neklausyk, nors protinga kritika padeda tobulėti.
raukaus bet skaityti galima. tiesa, smagu bet.. bet tik tiek. "Nekantriai ženklo laukia pelenai
Ir drėgnas molis" - pakankamai plačios eilutės. skambesiu ir prasmėmis. bet visa kita - aprašinėjimas to kas pakliuvo. o eiliuoti mokate. lieka tik pajausti tai apie ką reiktų rašyti,.