Ka veikei po lietumi?

pabandyk
delnais pridengt akis nuo
tuščios skardinės
pasislėpt primerkęs akį
į demoniškąjį katiną
žybčioja lemputės kamikadzių sielų
kaip saldainiai vaiko rankoj
paslapčiom paimti
auto katastrofų zvimbesys
susipainioja su ašarų tiksėjimu
tik.. tak...
tavo nuodėmių skaitiklis
nenuilsdamas vis bėga
politilieninį maišelį
užmeti ant tiesos galvos ir vediesi
savo draugą link nakties aušros
už savo pirštų grotų
talpini raganų murmėjimą
nuteistojo juodą skraistę
savo noru ant akių užriši
ir po skėčiu nuo svetimų ašarų
žengsi nekaltai
juk nelyja