Kailystės jaunystės

Elektros lemputėj gyvena nykštukai.
Po lova saldainius surijo žiniukai,
Iš smegenų pabėgo velniukai
Ir nužudyti visi geruliukai.

Susidarė eilė ties vartais į Dangų
Angelai siaubingai pavargo,
O Dievas penkis kart paspjovęs,
Papjovė du jaučius ir išdrožtą ožį.

Žmonės begalo supyko ir uždegė kryžių
Dievui teko net laišką pasiteisiimo
Teisėsaugai rašyti...

Gerai, kad vyrai pažįstami buvo,
Patupdė šaldiklin kol saulė pakilo,
O saulei pakilus sniegas iškrito,
Nykštukai iš lempos varvekliais pavirto.

O Dievas pažvelgęs į kabančius dūmus
Ir šypsena savo, baloj purvinoj
Pamanė, kad bus linksma anūkus
Savo kvailystėmis jaunystės pabaidyt.