Prašau, pasakyk,
Kad visa tai buvo tik baisus sapnas,
Kad viskas baigėsi ir kad rytoj išauš kita diena,
Diena iš praeities ir vėl bus
Šviesu,
Gera,
Švelnu,
Linksma,
Smagu,
Miela...
Prašau, padaryk taip,
Kad viso to nebūtų nutikę
Ir aš ryte atsikelčiau nuo švelnių it saulės spinduliai tavo rankų prisilietimų,
Ir vėl pamatyčiau tą meilės kupiną veidą, akis...
Prašau, netikink manęs,
Kad to daugiau nebus,
Kad aš rytoj atsibusiu tamsiame, pritvinkusiame tabako dūmų kambaryje, pilname šiukšlių, skudurų ir purvo.
Kad aš esiu į mažą vonią, pasilaikydama už gličių, dūmų prisisunkusių sienų,
Pažvelgsiu į savo atvaizdą veidrodyje ir
Klyksiu,
Klyksiu,
Klyksiu...
Daužysiu save, draskysiu sau veidą ir
Klyksiu,
Klyksiu,
Klyksiu...