...

Aš mėgstu kartais rudenį ryte
nueit į stadioną pažiūrėti,
kaip treniruojas mėtyt ietį
jaunuoliai savo perteklių sraute.

Jų iečių skrydžiai nupiešti lengvai,
ore kartojas muzikinės kreivės,
kai taikinys tik tolis ... lyg jūreivis
į horizontą žvelgtų - kur laivai?

Paleistum įrankį ar paukštį – jie
vianodai kyla, o po to, pakibę,
išmaino realybę į puikybę,
trumpam pabūdami ateityje.

Tai taip ramina – ten, bet lyg tavy...
Tame vaizde kažkas labai jausminga,
o ypač kada ietis būtent sminga,
bet sužeistų nėra, visi gyvi.

Ir prieš užmiegant vakaro dugne
man regis tos aukštų manierų ietys,
ir nežinau: ar noriu aš mylėtis,
ar gal kas nors lai išmeta mane.