Joanai

aš sudegiau ugny
užsiliepsnojo rankos mano šaltu ugnies ledu
anglim riedėjo ašarų lašai
ir vėjas angliukus į liepsnos gerklę dėjo
ir skausmas iš odos siūvo liepsnos rūbus

užvaldęs troškulys, visas mintis išėdė
o karštis plaukuose, išdegino akis
norėjau atsigult ir atsigert rasos
grandinės palei kryžių buvo karščio draugės

norėjau tik atrast akis minioj miruolių
norėjau tik paukščiu nutūpti ant vandens
pajutęs ant burnos ledinę ugnies ranką
ilgai dar laukiau aš, kol miegas nusineš