Paliesk sielos ranką
Pajusk jos vidinį skausmą
Išgirsk verksmą,
tylą didesnę mėnulio pilnaties.
Nuspalvink ašarotas akis -
Jos bespalvės jau daug naktų
Kūnas prarado jautrumą -
Bekraštis skausmas jau karūnuotas.
Įjunk šviesą mano sapne,
Apgauk tamsa,
ir tapk aršiausia žudike
Atsidėkosiu, jei tik širdis įstengs.
Pabūk mano angelu -
Nei gėrio, nei blogio
Nei meilės, nei kančios
Pabūk jausmų žudymo sparnuočiu.
Ateik...
Lėtai, neskubėdama.
-Taip!
Apkabinu.
Šypsena atsirado nejučia.